naujausi filmai, kino premjeros, apžvalgos, dvd, video

(isp. „Azuloscurocasinegro”, 2006m. Rež. Daniel Sánchez Arévalo)

Vėlgi filmas iš pirmo žvilgsnio panašia tema (būtų galima paklausti kiek gi galima, bet žinant, jog galima daug, niekas tokių klausimų neklausia), į „Skafandras ir drugelis“, „Jūros gelmėse“, bet kitoks.

Kitoks, nes niekas neverkia, niekam neįdomi ligonio emocinė būsena, nes jis tik nukaršęs despotiškas senis, kuriam periodiškai reikia keisti … vystyklus, kuris nebežino, kaip koks daiktas vadinasi, bet visada pasinaudos proga tave išplūsti ir nepraleis šanso priminti, koks [ne]vykėlis esi.

Kitoks, nes niekas nesijaučia kaltas dėl to, kad jam gerai, o tau ne, nes blogai visiem. Na gal kiek neramu sūnui: jo tėvui „masažo“ metu daro „handjob“ ar „blowjob“.

Kitoks, nes domėjimasis ekonomika suteikia galimybę būti šiukšlininku su kostiumu. Visi užjaučia, bet niekas padėti negali. O ir kostiumas bei žele sutepti plaukai jam puikiai tinka. Antra vertus ji, nors  ir gražuolė laisvėje, bet čia tik desperatiškai išsiilgusi motiniškų instinktų labai oi kaip labai nelaiku.

Kitoks, nes meilė atsiranda iš, pasak Froido, esminio žmogaus instinkto – ego- daugintis. Ir daugintis tikrąja šio žodžio - akto prasme. Nesvarbu, kad jie nepažįstami, nesvarbu, kad kalėjime. Padėti žmogui juk reikia.

Kitoks, ne dėl to, kad „gyvenimiška“. Gyvenime retas kuris moka turėti tokį subtiliai ironišką požiūrį į … pagal holivudiškus standartus šūdiną gyvenimą. Maža to, visada jausti, vilties pusšešėlį ir dar mokėti tuo džiaugtis. Profesionaliai.

Kitoks, nes viskas čia pavaizduota subtiliai, gražiai, be kraujo klanų, žiurkių ir beprasmių riksmų. O su humoru ir gražiomis, tapybiškomis spalvomis.

Rekomenduotina pasižiūrėti visiem, nemėgstantiems veiksmo ir kriminalų. Tam yra Lietuvos televizijų žinios.

{ Komentarai: 6 }

Vieni skundžiasi, kad nieko gero nei televizorius, nei kino teatrai nerodo, kiti skundžiasi, kad per daug liūdesio gyvenime, todėl nebereikia žiūrėti „papildomų liūdnybių“, kad ir kokios jos geros būtų. „Skafandras ir drugelis“ - viena tokių. Daugelio kino kritikų išgirtas, bus išgirtas (?!) dar kartą čia ir dabar. Pradedam.

Ne kartą girdėjome apie kitų nelaimes, apie sudaužytus likimus, bet dažniausiai tokių žmonių likimai būna sudaužyti iš anksto. Bet ne šiame filme.

Jean-Dominique Bauby ( vaidina Mathieu Amalric) – prancūziškojo Elle redaktorius, visą gyvenimą dirbęs su grožiu, miegojęs su grožiu, vieną rytą, pramerkęs akis, suvokia, kad niekas negirdi, ką jis kalba. Nes jis palyžuotas ir, pasirodo, vienintelė įmanoma komunikacijos forma yra jo  akys, tiksliau, viena akis (nes kitą paskui užsiuva), kuria mirksėdamas pasako taip arba ne ir daugiau nieko.

Kaip retu ekponatu juo rūpinasi visa didelė gydytojų komanda, viena graži terapeutė netgi atranda būdą, kaip mirksėdamas Jean-Dominique Bauby gali parašyti knygą…

[skaityti toliau…]

{ Komentarai: 7 }

Teisė gyventi yra visiem lygi ir vienoda. Ar bent taip sakoma. Retas kuris gyvenimą suvokia ne kaip kasdienybę, bet kaip dovaną ir galimybę būti, o ne tik egzistuoti. Todėl pasigirdus kalboms apie, o dangau tik ne tai, eutanaziją, moralistai pradeda mosikuotis transparantais „NE mirčiai, TAIP gyvenimui“, nesvarbu nori to ar ne. Staiga tai, kas buvo nematoma, patampa visų ir visiem svarbiausia, su galimybe kištis iki apsišikimo.

Jei supranti gyvenimą kaip dovaną, tai nejaugi negalima jos mandagiai atsisakyti, pasakant : ačiū, man užteks tų ilgų metų buvimo daržove, paleiskit mane ir žmones, kurie iš pagarbos ir begalinės meilės varto mane lovoj kas tris valandas.

„Jūros gelmėse“ - skausmingas filmas, apie tai, kaip pakanka vieno šuolio, kuris nulems gyvenimą taip, kad nebesinorės gyventi. Ir apie tai, kaip kaip užteks tik kelių sekundžių, kad tave ištrauktų iš fizinės mirties, bet per daug, kad pasmerktų emocinei.

[skaityti toliau…]

{ Komentarai: 0 }

Nuo birželio 3 dienos, kiekvieną vasaros trečiadienį 21.30 val., Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje vyksta lietuviškų pilnametražių filmų festivalis “Jauni. Alkani”. Kino mėgėjai ir profesionalai turės galimybę pamatyti skirtingų Lietuvos kino kartų kūrybą bei išgirsti, ką apie savo pirmuosius didžiuosius filmus mano patys kūrėjai.

Filmų festivalio rengėjai sako, kad “Jauni. Alkani” – kvietimas dalintis: geru kinu, vertingomis patirtimis, atviromis nuomonėmis.  Susitinkame kiekvieną trečiadienį Mokytojų namų kiemelyje!

{ Komentarai: 0 }

AUKSINĖ PALMĖS ŠAKELĖ

Austrų direktoriaus Micheal Haneke drama - “The White Ribbon” . Šiurpus pasakojimas apie protestantišką Vokietijos miestelį Pirmojo pasaulio karo išvakarėse .

GRAND PRIX

Prancūzų režisieriaus Jacques Audiard filmas - “A Prophet” . Niūri kalėjimo  istorija pasakoja apie šešeriems metams kalėti nuteistą arabų jaunuolį, kuris atlikdamas bausmę kovoja už išlikimą.

SPECIALUS KARJEROS PRIZAS

Prancūzų kino veteranas - direktorius Alain Resnais. Šiais metais jis pristatė juostą”Wild Grass.”. Važiuodamas mašina Džordžas suranda nežinomo žmogaus piniginę; taip prasideda paslaptingos ir gundančios Marguerite paieška. [skaityti toliau…]

{ Komentarai: 1 }

Snobiškas ir vizualiai užburiantis vakaras su “Institute Benjamenta” – pirmąja režisierių brolių Quay vaidybine drama. Toks jausmas, kad žiūrėjau ne filmą, o siurrealistinį eilėraštį, kurį deklamavo kamera… Prieš tai dirbę tik kadrinės animacijos principu, broliai dvyniai sukūrė gal ir ne visiems žiūrimą, bet tikrai gerą ir originalų meninį filmą.

Pagal Švedų modernisto Robert Walser novelę pastatyta siurrealistinė drama, pasakoja apie jaunuolį Jacob, kuris atvyksta į “Benjamena” institutą mokytis tarno profesijos. Mokyklai vadovauja dvi vienišos sielos – brolis ir sesuo Lisa bei Johannes Benjamena. Kartu su dar 7 studentais Jacob diena po dienos, dalyvauja mokytojos Lizos pamokose ir atlieka, atrodytų, visiškai absurdiškas užduotis. “Gal šiuose beprasmiškuose dalykuose – užslėpta prasmė?”, – svarsto Jacob. Visą mokymosi procesą apgaubia stiprėjantis Jacob ir mokytojos Lizos ryšys. Vienišų sielų verksmas žiūrovui puikiai jaučiamas, tačiau personažai tai bando paslėpti.

Kaip ir David Lynch filmus, taip ir “Institute Bejnjamenta” reikia ne tik suprasti, bet ir pajusti. Juodai baltuose kadruose labai daug gotikinės simbolistikos, mistiško veikėjų elgesio ir fone girdimų “netvarkingų” instrumentinės muzikos garsų, kurie kelia šiurpuliukus nugaroje. Po filmo jaučiau malonią emocijų perkrovą.

Jeigu mėgstate siurrealistinius filmus, arba domitės kino menu – šį filmą primigtinai rekomenduoju pažiūrėti. Tai nėra “šiaip sau” drama apie žmonių santykius. Filmas slepia kažką, ką žodžiais išreikšti galėtų tik poetas. Meilė, mirtis, arogancija, žmonių kaukė – filme “Institute Benjamenta”.

Scena iš filmo “Institute Benjamenta”

{ Komentarai: 0 }

Kokia nuostabi scena iš filmo Hurry Sundown su Jane Fonda! Negaliu atsižiūrėti…

{ Komentarai: 0 }

Tai atsitiko greitai ir neprognozuojamai. Per trumpą laiką visas miestas užsikrėtė infekcine lyga, kuri paralyžiuoja akį ir žmogus praranda regėjimą. Valdžia nebe sugeba slėpti masinę lygą ir skelbia karantiną. Absoliučiai visi praranda regėjimą ir lieka tik vienas žmogus, kuris dar mato. Kaip išgyventi matančiai moteriškei (Julia Moore), kuri rūpinasi daugeliu, bet ne visiems gali padėti.

Sukrečiantis ir intriguojantis siužetas įtraukė taip, kad visiškai pamiršau apie laiką. Filmas yra geras tuo, kad labai realistiškai parodo, kaip elgiasi žmogus atsidūręs neįprastoje situacijoje. Turiu omenyje ne iš šio ne iš to praranda regėjimą. Pabandykite nueiti užsimerkus 40 žingsnių ir jūs pajusite, tai ką jaučia ką tik apakęs žmogus.

[skaityti toliau…]

{ Komentarai: 3 }

„Atsitiktinumai“  | „De Ofrivilliga“

Rež. Ruben Östlund
IMDB: 7.4 | Youtube
(tragikomedija, Švedija, 2008, sved. k., liet. subt., 1.38)
Filmas pasakoja apie neryžtingumą, žūtbūtinį norą pasirodyti prieš kitus, lengvabūdišką pasidavimą kitų įtakai. Dvi paauglės svaiginasi tėvų bare ir pozuoja seksualioms nuotraukoms. Jaunų vyrukų kompanija žaidžia seksualinius žaidimus. Nervingas autobuso vairuotojas įkalina iš Geteburgo į Stokholmą keliaujančius keleivius. Gimtadienio vakarėlyje, sproginėjant fejerverkams, susižeidžia jubiliatas. Įvykus konfliktui tarp pedagogės ir mokinio, kita mokytoja mėgina surasti tiesą. Tarpusavyje nesusijusias istorijas vienija nelogiškas personažų elgesys ir juodas humoras.

„Tarp sienų“  | „Entre Les Murs“

Rež. Laurent Cantet
IMDB: 8.0 | Youtube
(drama, Prancūzija, 2008, pranc. k., liet. subt., 2.08)
9, 10 d. – 18.50, 11 d. – 20.30, 12 d. – 21 val., 13 d. – 19 val., 14 d. – 18.50
Kažkada dirbęs mokytoju vienoje Paryžiaus mokyklų, žurnalistas François Bégaudeau parašė knygą „Tarp sienų“. Režisierius Laurent Cantet nusprendė pagal ją sukurti filmą ir pagrindinį vaidmenį pasiūlė jos autoriui. Viena dieną F. Bégaudeau įžengia į klasę ir prisistato mokytoju Marinu, ketinančiu mokyti prancūzų kalbos ir literatūros. Tačiau apie sklandžias pamokas tokioje klasėje neverta net svajoti.

„Vabzdžių dresuotojas“  | „The Bug Trainer“

Rež Linas Augutis, Donatas Ulvydas, Marek Skrobecki, Rasa Miškinytė
IMDB: – | Youtube
Vaid. Gediminas Girdvainis
(animacija, Lietuva, 2008, 53 min.)
9 d. – 15.30, 10 d. – 15.20, 11 d. – 13 val. („KLYKinas“)
Tai filmas apie pirmąjį Lietuvos kinematografininką ir lėlinės animacijos kūrėją Vladislova Starevičių (1882–1965). Pasitelkus lėlių meiles istorijos siužetinę linija, pasakojama apie menininko kūrybos ir gyvenimo kelią.

[skaityti toliau…]

{ Komentarai: 2 }